„Noriu tapti Formulės – 1 lenktynininku“. Kaip įvardintų Manto tėtis Dainius, egzistuoja minimalūs mūsų, tėvų ir maksimalūs jo – sūnaus tikslai. Tačiau, tai, kad būdamas tik 8 metų Mantas Samulionis jau nebijo varžytis su suaugusiais kartingo sporto mėgėjais ir profesionalais sako tik vieną – šiam vaikinukui užsispyrimo siekti savo tikslų netrūksta, o maksimalizmas galėtų būti vienu iš Mantą apibūdinančių epitetų. Apie tai, ko per 4 mėnesius pasiekė Mantas Samulionis lankydamas Kartlando mokyklėlę pasakoja pats Mantas ir jo tėtis Dainius.
Mantai ar buvai anksčiau važiavęs kartingu? Kas tave paskatino?
Mantas – Taip esu važiavęs ir anksčiau kartingu. Pirmą kartą kartingus išmėginau prie Kauno „Megos“. Tada mane nusivedė tėtis pabandyti.
Dainius (Manto tėtis) – Mantui buvo ketveri. Mes pradėjom nuo to, kad nuvykome į ‚Megą“ ir aš tiesiog paklausiau Manto ar nori važiuoti – jis: „noriu“. Nuvažiavom. Mantas išgirdo tą triukšmą. Na, kaip lauke tai dar ne tiek to rezonanso viso buvo, bet vis tik. Tai pirma reakcija buvo – tėti gal galim eiti picą pirmiausia suvalgyti? Tad, pirmiausia nuėjom, atsigavom psichologiškai, suvalgėm tą picą ir tuomet jau važiavom atgal.
O prieš mokyklėlę buvai pas mus važiavęs?
Taip, buvau. Tuomet atvykome kartu su tėčių palenktyniauti.
Kaip nusprendėte, kad norite lankyti mokyklėlę?
Tiesiog tėtis manęs vieną vakarą paklausė ar norėčiau lankyti mokyklėlę ir aš sutikau.
Kiek laiko jau lankai kartingų mokyklėlę?
Lankau jau keletą mėnesių. Pradėjau nuo balandžio mėnesio.
Ir kaip tada sekėsi? Koks buvo tavo laikas?
Mantas – Koks laikas tai tikrai neprisimenu. Bet pamenu, kad tikrai labai bijojau ir važiavau labai lėtai.
Dainius – Aš galėčiau pasakyti jo laiką. Kai jau buvo visa trasa padaryta, jo laikas buvo virš 36 sekundžių. O šiandien mes dar truputėlį jį pasigerinom. Tad, šiandien jo trasos įveikimo laikas buvo 29,782s.
Mantai, papasakok, kas labiausiai patinka mokyklėlėje? Kaip sekasi su treneriu?
Man smagu čia vaikščioti. Treneris fainas. Smagu, kad galiu su kitais važinėti.
Jau pakankamai ilgas laikas kaip lankai mokyklėlę? Ko išmokai per tiek laiko? Kas buvo sunkiausia?
Sunku būdavo iš pradžių kai kurie posūkiai, nes yra trasoje tokių nelengvų. Iš pradžių, kol dar net nesimokiau mokyklėlėje, vieną posūkį iš viso labai sunkiai įveikdavau. Iš trajektorijos išslysdavau labai daug ir laiko labai daug prarasdavau. Tad, pirmiausia išmokau pagal teisingas trajektorijas važiuoti, kaip teisingai posūkius išvažiuoti, kaip stabdytis, kur reikia silpniau akseleratorių paspausti, kaip galima kartingą ištiesinti, kaip važiuoti ant slidžios/šlapios dangos. Taip pat išsilavinau reakcijas, kaip reikia elgtis atsiradus kliūčiai.
[dt_sc_hr /]
[dt_sc_hr /]
Buvai Pauliaus varžybose Lietuvos kartingo čempionato IV-ame etape. Kokie įspūdžiai?
Mane labiausiai linksmino ir nustebino, Paulius. Jis per savo antrąjį etapą, kai turėjo važiuoti, startavo iš paskutinės pozicijos, bet net per pusę rato sugebėjo aplenkti 6 žmones ir net laimėti pirmą vietą.
O ar pats norėtum taip? Ar norėtum išmėginti sportinį kartingą?
Tikrai norėtųsi. Aš esu važiavęs Tenerifėje taip pat su pramoginiu kartingu, bet šiek tiek galingesnis. Tai man tikrai patiko.
O pačiam jau yra azarto pasivaržyti su kitais?
Žinoma, jau yra azarto.
Dalyvavai „Kartlandas Open Cup“ turnyre. Buvai jauniausias ne tik etapo, bet ir viso turnyro dalyvis? Kaip jauteisi? Ar pasiekei savo tikslų? Ar nebuvo baisu? Kas buvo sunkiausia? Ar tai bus šuolis į tolimesnes varžybas?
Visų pirma siekiau parodyti, kad ir vaikai gali dalyvauti tokiose varžybose. Ir pats norėjau ten išmėginti savo jėgas, gal net užimti kurią nors vietą. Ir nors neišėjo, bet pasiekiau tikrai gerą laiką.
Žinoma, kai pirmą kartą važiavau, tai buvo šiek tiek baisu, bet po to apsipratau ir vėliau nebuvo baimės. Iš pradžių sekėsi, kiek sunkiau, bet po to kai vienas treneris papasakojo kokios teisingos trajektorijos naujoje trasoje – buvo lengviau.
Tolimesnės perspektyvos? Ar norėtum sekti trenerio pėdomis?
Na, pirmiausia norėčiau ir dažniau sudalyvauti varžybose. Nes ir mano pačio gyvenimo tikslas tapti lenktynininku. Bet pradžiai dar rudenį padalyvausiu čia. O trenerio pėdomis tikrai norėtųsi sekti.
Kokios srities lenktynėse norėtum sudalyvauti?
Formulės 1. Tikrai norėčiau tai padaryti.
Ambicinga! Visuomet yra smalsu, kokius lūkesčius ne tik sau bet ir mokyklėlei kelia ir tėvai? Dainiau kokie yra Jūsų ir Manto tikslai bei lūkesčiai?
Jie būna tokie: tai, minimalūs tėvų ir maksimalūs vaiko. Mes su žmona padiskutuojame šiuo klausimu. Tai minimalūs mūsų: „Tėti, man suėjo 18 metų, aš turiu vairuotojo pažymėjimą, nusipirkau už sutaupytus saikingus pinigėlius senesnės klasės BWM ir jau noriu važiuoti“. Tad, man svarbiausia, kad tuo momentu aš galėčiau ramiai jį išleisti. Žinočiau, kad jis išvažiuos ir parvažiuos. Tai čia prasideda mūsų tokie minimalūs tikslai. Aišku, norisi, kad jis išmoktų pajausti automobilį, išmoktų jį valdyti, žinoti, kas yra galimybių perlenkimas. Kad nepapultų į tas situacijas, kai prasilenkia žmogaus ir technikos ribos, o jei ir papultų, kad mokėtų išsisukti iš jų. Jei taip visai praktiškai – tai mokėjimas vairuoti, geriau, nei tas vidutinis, vairuojantis klevo lapas. Na, o maksimalūs tai be abejo, yra jo svajonės patapti lenktynininku. O kaip viskas susiklostys, na priklausys jau ateityje.
Iš mokyklėlės dar norisi ir to techninio supratimo. Kas yra kas, kokie procesai vyksta, kaip persiduoda judesys, kodėl vienaip ar kitaip, kaip veikia transporto priemonė? Manau, kad kiekvienas turi suprasti savo transporto priemonę, nesvarbu tai būtų kartingas, automobilis – pajausti gedimą. Tad, svarbiausia, ko mes norime – išmokti gerai važiuoti tame civiliniame lygmenyje ir suprasti pagrindines technines detales. Tai, po truputį ir ugdomės.
Mantai, kokį pirmą tikslą sau išsikėlei, tik pradėdamas čia važiuoti?
Mantas – Sumušti dienos rekordą?
Dainius – Ne! Papasakok, ko mes čia pirmiausia važiavom?
Mantas – Tikslas buvo aplenkti tėti. Lenktyniavom su tėčiu tarpusavyje, tai stengdavausi tėti pralenkti. Ir pradžioje iki to, kad pasivyčiau tėti, man trūkdavo tai dviejų, tai trijų sekundžių. Bet paskutinį kartą jau aplenkiau savo tėtį. Dabar tėtis atsilieka nuo manęs. O aš dar galvojau, kad man reikės kelis metus laukti, kol aplenksiu jį.
Mantai, kas bus sekantis, kurį turėsi aplenkti?
Artimiausias tikslas – treneris Paulius. (šypsosi)
Dėkoju už pokalbį!
