Nojus Jurevičius – vienas iš pirmųjų „Kartlando mokyklėlės” mokinių, kuris kartu pirmasis pajudėjo profesionalaus kartingo sporto keliu. Nors Nojus dar tik pirmi metai šiame sporte, tačiau jis jau dalyvauja Open 125 Junior klasės kartingo varžybose ir rodo iš ties puikius rezultatus, o tokiu užsispyrimu bei ambicijomis, kokiomis trykšta jaunasis vairuotojas iš tiesų galėtų pasigirti ne kiekvienas 13-os metų berniukas, o kartu ir suaugęs sportininkas. Tad, apie tai, koks buvo jo kelias į profesionalų kartingo sportą toliau pasakoja pats Nojus.
-Nojau, esi naujokas kartingo sporte. Galbūt galėtum trumpai prisistatyti ir papasakoti apie save?
Na, esu Nojus Jurevičius, man 13 metų. Šiuo metu lankau Kauno Kazio Griniaus progimnaziją. Be to, kad mokausi, lankau kartingus ir lauko tenisą.
-Kartingų sportas. Kas paskatino pasirinkti šią kryptį?
Taip nutiko, kad pirmą kartą draugų pakviestas užsukau į „Kartlandą“ pravažiuoti. Tuomet sužinojome, kad bus rengiama mokyklėlė norintiems mokytis važiuoti kartingu. Kiek pagalvoję ir pasitarę su tėvais nusprendėme pabandyti. Nuvykome mokytis. Viskas sekėsi gerai, tad tęsiau toliau.
-Ar anksčiau turėjai užsiėmimų su kartingais?
Būdavo, kad kartu su tėčiu nuvykdavome į kartodromą pravažiuoti. Berods, pirmą kartą kai važiavome man buvo 9 metai. Tačiau mokytis valdyti kartingą pradėjau „Kartlando mokyklėlėje“.
-Ir koks buvo jausmas? Papasakok, kaip tau sekėsi mokytis?
Na, iš pradžių dar būdavo sunku. Laikai nebūdavo patys geriausi. Tad, daug mokiausi. Pirmiausiai labai daug dėmesio skirdavome trajektorijoms, kaip teisingai važiuoti vienus ar kitus posūkius, kaip teisingai sukti vairą. Vėliau, kai jau daugiau ar mažiau išmokau trasos trajektorijas, kibome toliau tobulintis.
-Kas buvo sunkiausia?
Kai kurie posūkiai. Daugiausiai vargo būdavo su vairo kirtimu.
-Nojau, kol kas tu esi pirmasis „Kartlando mokyklėlės“ mokinys pasukęs į profesionalų kartingo sportą? Kas tave paskatino šioms permainoms?
Pats didžiausias paskatinimas buvo iš trenerio Pauliaus pusės. Kiek ilgiau palankius mokyklėlę Paulius sakydavo, kad labai gerai važiuoju. Ir po kiek laiko, tiesiog pasiūlė man pamėginti važiuoti sportiniu kartingu. Pasitarėme su tėvais ir pamėginome. Dabar jau važiuoju varžybose.
-Ar didelis skirtumas buvo perėjus prie sportinio kartingo?
Labai didžiulis. Visų pirma labai jautėsi greičių skirtumai. Lygiai taip pat ir trasų. Juk važiavau jau lauke, tad važiavimas buvo visiškai kitoks nei važiuojant uždaroje erdvėje.
-Galbūt galėtum papasakoti plačiau? Kaip reagavo tėvai?
Na, iš pradžių pradėjome iš ties labai atsargiai, kaip įmanoma saugiau. Juk man tai buvo dar visiškai nauja. Dar nespaudžiau viso gazo iš karto, nes vis tiek pirmą kartą ten sėdint ir pačiam buvo šiek tiek baugu, nepažįstamas jausmas, technika. Ir, žinoma, adrenalino pojūtis. Tačiau, tėvai pasitikėjo ir ramiai galėjo mane išleisti važiuoti sportiniu kartingu.
-Jau daugiau nei pusę metų mokaisi klube. Sakyk, ko išmokai priklausydamas „Paske Racing“ komandai?
Ne vieną trajektoriją važiuojant lauko trasose. Žinoma, trasų yra daug ir visiškai visų išmokti taip greitai negalėjau, tad turiu dar kur tobulintis. Kiekviena labai skirtinga, reikalaujanti gerai apgalvoti kaip važiuoti. Bet, jei bendrai, tai dar daug kur turiu pasitobulinti. Tai tik pradžia, tad kartingą suvaldyti jau sugebu, dabar reikia daug dirbti, kad tapčiau tikru profesionalu.
-Jau teko sudalyvauti ne vienose kartingo varžybose. Papasakok, kur buvai, kaip tau sekėsi varžybų metu?
Kol kas važiavau varžybose tik Lietuvoje. Iki dabar esu dalyvavęs keturiuose Lietuvos kartingo čempionato (LKČ) etapuose. Pusiaukelė jau praeita, dar liko 4 etapai. Taip pat sudalyvavau „Speedway“ kartodromo atidarymo varžybose. O prieš išvažiuojant į atviras erdves, kartu su Pauliumi ir Ignu Misevičiumi dalyvavau „Kartlando“ organizuojamose „Le Kartland 66‘ endurance race“ varžybose – 1-ame ir 2-ame etapuose. „Le Kartland 66‘ endurance race“ pirmojo etapo metu buvome pirmi, antrojo metu ne viskas buvo taip sklandu, nebuvome prizininkai. Man nepavyko gerai sufinišuoti. LKČ pirmame etape likau penktas. Vis tik tai buvo mano pirmosios varžybos važiuojant sportiniu kartingu. Antrame etape jau sekėsi geriau, buvau trečias ir pelniau pirmąją savo asmeninę pergalę. 3 etapas buvo nesėkmingas – turėjome kartingo gedimą, tačiau ketvirtajame etape jau pasiekiau 2 poziciją. „Speedway“ kartodrome 1-a vieta iš dviejų buvusių mano klasėje, o bendroje įskaitoje buvau 6-as. Smagu, buvo tai, kad įgijau patirties važiuojant su senais kartingo vilkais, kaip Ignas Gelžinis ir kitais vyresniais kartingistais.
-Ir nebuvo baugu važiuoti su kartingo vilkais?
Nebuvo baimės, žinai, kad jie greitesni, kartingai kitokie – greitesni nei mūsų. Tad suvoki, kad jie nėra tavo didžiausi konkurentai tokiose varžybose. Kur kas daugiau jaudulio, kai varžaisi su savo amžiaus pilotais, kurie važiuoja su tokiais pat kartingais. Tai, yra kur kas sunkiau.
-Na ir dar truputį apie rezultatus? Kokie būdavo pirmieji varžybiniai rezultatai ir kokius esi užsibrėžęs pasiekti?
Pačiose pirmose treniruotėse būdavo labai blogi laikai – virš 50s. o jau varžybų metu (Anykščių kartodrome) 42,3s. Dabar rugpjūčio 13-16d. LKČ mėginsiu užimti prizinę vietą, nes pirmą vietą paimti jau tikrai bus labai sunku, ten su truputį greitesniais kartingais važiuoja.
-Sunkiausias momentas varžybų metu?
Varžybų startas. Tas begalinis jaudulys. Kad, gali blogai sustartuoti. O tai, labai daug nulemia. Ir, man pačiam kol kas, tai sunkiausias varžybų momentas.
-O kaip su kartingo gedimais? Ar nebaugina ir galimos traumos?
Jų neišvengsi. Vieną kartą varžybų metu buvo nutrūkęs laidelis. Per vieną treniruotę buvau sulaužęs traukę. Tuomet bandžiau lenkti uždaryme, ratas įsikišo į priešininko buferį ir nulūžo traukė. Traumos? Ne, nelabai, jei protingai važiuosi, jų išvengsi. Kas priekyje važiuoja, dažniausiai su tuo prasilenkia, o tie, kurie gale – na, jiems dažniau to pasitaiko, nes per aršiai važiuoja mėgindami išsiveržti į priekį.
-Sportas reikalauja ne tik daug laiko, bet ir jėgų. O tu dar ir lankai tenisą, ar pavyksta viską suderinti. Ar treniruotės neatima viso tavo laisvo laiko?
Treniruotės yra mano džiaugsmas. Kai tik galiu išvažiuoti, būtinai išvažiuoju. Tai mano adrenalinas. Jau pradėjau tuo gyventi, tad geresnio laisvalaikio šiuo metu negaliu įsivaizduoti.
-Na, kadangi jau pradėjai tuo gyventi – kokie tolimesni tavo tikslai? Svajonės?
Visų pirma, tai ir toliau norėčiau būti kartingo sporte, kaip bus dar nežinia – bet tai yra mano prioritetas. Artimiausias tikslas, o kartu ir svajonė būtų išvykti į Italiją – ten vykstančias varžybas „Rok Cup“, kur dalyvauja per šimtą dalyvių. Ir, žinoma, tikrai norėčiau tapti profesionaliu kartingistu – labai malonus jausmas, kai važiuoji, visos tos rungtynės, konkurencija, adrenalinas.
-Nojau, vienaip ar kitaip domiesi kartingų sportu. Galbūt turi kartingo sporto idealą?
Na, didžiausias mano idealas šiuo metu yra treneris Paulius, taip pat Ignas. Bet į Paulių tikrai norisi lygiuotis. Gal ir man norėtųsi, kada nors treniruoti kitus.
-Na, ir visai trumpai apie „Kartlando mokyklėlę“. Ką pavyko iš jos pasiimti, ar pateisino tavo lūkesčius ir ką rekomenduotum savo bendraamžiams?
Pasisėmiau tikrai daug ir tikrai pateisino mano lūkesčius. Išmokau nekirtalioti vairo. Nes Paulius sakydavo, kad kai pradėjau mokytis dažnai labai stipriai kirsdavau vairą. Dabar to nebedarau. Na, o bendrai rekomenduočiau mokyklėlę, tam, kad išmokti pačią pradžią kaip važiuoti, suprasti važiavimo esmę ir įgauti pagrindus. Paulius to mane tikrai labai gerai išmokė.
Ačiū, Nojau, už pokalbį!
